• Minimalus užsakymo
    dydis 28 Eur
  • Pirmo užsakymo dydis
    užsiregistravus neribojamas
  • Pristatymo kaina
    3 Eur
  • Informacija
    8 659 25639
Krepšelis

Skirtingos veislės vienas dubenėlis? Kaip šerti skirtingų veislių šunis

Veterinarijos gydytoja Vaida Misiūnienė, UAB „Vaidos klinika“

Ar gali iš vieno dubenėlio ėsti Jorkšyro terjeras, labradoras ir vokiečių aviganis? Teoriškai gali. Kad ir kokie individualūs atrodytų šunys, juos visus sieja bendras protėvis – vilkas. Šunų morfologiniai skirtumai – kruopštaus ir ilgo žmogaus selekcinio darbo rezultatas. Jeigu tam tikrai veislei nebūtų reikalinga ryškesnė ruda ar juoda spalva, balta spalva be rudo atspalvio, ilgas kailis ar tvirti raumenys, tuomet visų šunų mityba galėtų būti vienoda, skirtųsi tik davinio kiekis.

Kiekvienas šeimininkas savo augintiniui turėtų parinkti tokį racioną, kuris užtikrintų visas augintinio sveikatai ir gražiai išvaizdai reikalingas medžiagas. Tik atsižvelgti reikia ne į šuns veislę, bet į jo fiziologinę būklę. Šunų maistas pagal veisles tėra komercinis triukas. Matydami ant ėdalo pakuotės savo augintinį, tiksliau – tos pačios veislės šunį, šeimininkai ją perka, tikėdami, kad šis maistas išskirtinai subalansuotas Jorkšyro terjerui ar vokiečių aviganiui. Iš tiesų ne visada taip yra.

Visiems šunims, nepriklausomai nuo veislės ar fiziologinių ypatybių, yra tinkama BARF mityba. Žalia mėsa yra šuns prigimčiai natūraliausias ėdalas, svarbu tik, atsižvelgiant į augintinio fiziologiją, sureguliuoti racioną, kada kokio produkto ir kiek turi šuniukas gauti.

Kaip tai veikia praktiškai? Štai mažų veislių šuniukų, pavyzdžiui, Jorkšyro terjero skrandis ir žarnynas yra gana jautrūs, todėl jiems derėtų parinkti lengviau virškinamą maistą. O kad šių šuniukų kailis būtų ryškus ir augtų ilgas, maiste turėtų būti pakankamai seleno, karotino ir kolageno. Seleno gausu lašišoje, viščiukių kepenėlėse, avienoje. Aviena taip pat yra ir karotino šaltinis. Kolageno gamybą paskatinsite, duodami šuniukui vištienos.

Šeriant didelių veislių šunis, pvz., vokiečių aviganius, svarbu nepadauginti kalorijų, ypač jauname amžiuje. Jos paverčiamos staigiu augimu, todėl gali nespėti formuotis skeletas ir raumenys. Tai, bėgant laikui, lems sąnarių problemas, paskatins sąnarių displazijos atsiradimą. Sąnarių problemos būdingos ir kitiems didelių veislių šunimis, pvz., senbernarams, labradoro retriveriams, Berno zenenhundams, kt. Svarbu atminti, kad mityba yra vienas iš veiksnių, lemiančių sąnarių displaziją, kiti du – genetika ir fizinis krūvis.

Atidžiai parinkti racioną reikėtų ir į nutukimą linkusiems šunims. Polinkį į nutukimą turi tiek kai kurie mažų veislių, tiek vidutinių ar didelių veislių šunys: taksai, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai, Škotijos terjerai, bigliai, kokerspanieliai, koliai, labradoro retriveliai, auksaspalviai retriveriais, rotveileriai, senbernarai ir kiti. Tukti linkę ir vyresnio amžiaus sulaukę šunys. Jų mityboje svarbu sureguliuoti kalorijų kiekį, vengti riebaus maisto, taip pat atsižvelgti į maisto porcijų dydį.

Jeigu auginate mažą šuniuką, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į keletą jiems būdingų fiziologinių ypatybių. Mažų šunų dantys dažniau kenčia nuo dantų apnašų, todėl jiems reikėtų parinkti maistą, nuo kurio apnašos formuojasi rečiau. Tam ypač tinka natūrali mėsa, pvz., „RAFUS MENU“ visavertis vištienos ir jautienos ėdalas, o pradedantiesiems – „RAFUS MENU“ visavertis vištienos ir jautienos ėdalas su ryžiais, graužiami skanėstai.

Padėsite savo augintiniui išvengti dantų apnašų, jegu periodiškai jam duosite pagraužti mėsingą kauliuką. Svarbu, kad ant kaulo būtų mėsos, nes būtent plėšiant dantimis mėsą nuo kaulo, dantys valosi. Tam tinka, pvz., „RAFUS MENU“ vištų kakliukai (mažiems šuniukams) arba galvijų gomuriai (vidutiniams ir dideliems šunims). Būkite atidūs, rinkdami kauliukus pagraužti! Netinka kaulai, skylantys skeveldromis. Jie gali pažeisti šuniuko burnos ertmę, virškinamąjį traktą. Netinkami yra kiaulienos kaulai, vištos kaulai, išskyrus kakliukus ir nugarėlę, jaučio ar kitų gyvūlių šonkauliai, mentės kaulai.

Kadangi maistas turi įtakos šuniukų kailiui, Maltos bišonus, kitus baltakailius šuniukus reikėtų šerti maistu, kuriame mažiau riebalų ir karotino, galinčių paskatinti rudų kailio dėmių atsiradimą, akių išskyrų pagausėjimą. Nereikėtų piktnaudžiauti lašiša, morkomis. Nepamirškite, kad jiems, kaip ir prancūzų buldogams, taip pat dažnai netinka vištiena, nes šios veislės turi polinkį alergijoms. Vietoje vištienos galite augintiniui pasiūlyti „RAFUS MENU“ visavertį avienos ėdalą. Aviena – tinkama mėsa į alergijas linkusiems šuniukams.

Žinoma, jeigu jūsų augintinio veislė linkusi į alergiją, tai nereiškia, kad jūsų augintinis būtinai bus alergiškas. Jeigu jūsų šuniukui nėra pasireiškę alergijos požymių, palaipsniui išbandykite įvairesnį maistą. Duokite šuniukui vieno produkto ne mažiau kaip savaitę ir stebėkite, ar neatsiranda alergijos požymių. Šunims taip pat svarbi visavertė mityba, todėl, jeigu augintinis nėra alergiškas, nereikėtų atsisakyti daug naudingų medžiagų turinčių produktų, pvz., vištienos.

Šuniukų šeimininkams dažnai kyla klausimas, ar mažų šuniukų mityba skiriasi nuo jau suaugusių šunų. Kad augintiniai augtų sveiki ir gražūs, nuo mažens juos rekomenduojama šerti tinkamai, atsižvelgiant į jų dydį, fiziologinę būklę ir aktyvumą. Netinkamai šeriant mažus šunelius, ateityje galima sulaukti įvairių nepageidaujamų sveikatos sutrikimų ar išvaizdos pokyčių.

O kaip atpažinti, ar savo keturkojį draugą šeriate tinkamai? Stebėkite, kaip šuniukas jaučiasi, kaip atrodo. Jeigu atsiranda alergijos požymių, kailis tampa negražus ar šuo nuolat šeriasi, kūnas liesėja, galima įtarti, kad jo mityba netinkama. Netinkamą mitybą rodo ir nutukimas, kurį neretai lemia nebūtinai per riebūs maisto produktai. Kartais šeimininkai iš didelės meilės savo keturkojui draugui nenormuoja porcijų, todėl šuo suėda per daug maisto ir tunka. Meilę augintiniui geriausiai parodo tinkama jo priežiūra ir mityba, leidžianti augintiniui gyventi visavertį ir komfortišką gyvenimą.

Gydytoja Vaida Misiūnienė konsultuoja veterinarijos klinikoje UAB „Vaidos klinika“.
Adresas: Šeškinės g. 22, Vilnius
Tel.: +37052045525