• Pirmo užsakymo dydis
    užsiregistravus neribojamas
  • Pristatymo kaina
    5 Eur
  • Pristatymas
    per 1-3 d.d.
  • Informacija
    8 659 25639, I-V 9-18 val.
Krepšelis

RAFUS - veterinarai rekomenduoja

Keturkojų akių ligos: kaip atpažinti ir laiku užkirsti kelią

šunų akių ligos

Veterinarijos gydytoja Vaida Misiūnienė, UAB „Vaidos klinika“

Klausa ir uoslė dažniausiai įvardijamos kaip šuniukams svarbiausios juslės. Tačiau nenuvertinkite ir regėjimo. Nors jūsų keturkojis draugas pasaulį mato kiek kitaip nei jūs, rega jam taip pat gyvybiškai svarbi. Jeigu nesirūpinsite šuniuko akimis ir laiku nesureaguosite į pirmuosius akių ligų simptomus, jūsų augintinio gyvenimo kokybė gerokai suprastės. O pakenkti keturkojų akims gali tokios pačios ligos kaip ir žmogaus regai: konjuktyvitas, katarakta ir kitos.

Tinkama akių priežiūra bei laiku pastebėti pirmieji simptomai gali padėti užkirsti kelią akių ligoms ar jas pristabdyti. Keturkojo sveikatai taip pat svarbi ir tinkama mityba, galinti užkirsti kelią ligos sukėlėjams, sušvelninti simptomus ar pagreitinti sveikimą.

Kai kurioms veislėms – speciali akių priežiūra

Pažvelkite į savo keturkojo draugo akis: jeigu jos skaidrios, spindi ir nėra išskyrų – jūsų šuniuko akys sveikos. Išskyrų gali būti labai nedaug, neturėtų reikėti valyti daugiau nei vieną kartą per dieną. Daugelio šuniukų sveikos akys nereikalauja jokios specialios priežiūros. Tiesiog svarbu laiku pastebėti galimos ligos požymius.

Tačiau yra veislių, kurioms reikalinga speciali akių priežiūra. Reikėtų skirti daugiau dėmesio ilgaplaukių, plaukuoto snukio ir trumpasnukių šunų akims. Jų plaukai dažnai lenda į akis, dirgina jas, sukelia ašarojimą, galiausiai – akys pradeda pūliuoti. Todėl rekomenduojama tokių šuniukų snukio plaukus apkirpti, kad jie kuo mažiau dirgintų akis. Trumpasnukių augintinių akių problemos kyla dėl raukšlėto snukučio. Jiems padidėja bakterinio uždegimo ar net chlamidiozės rizika, jeigu snukučio raukšlės nėra tinkamai išvalomos.

Beje, apskritai dažniau su akių ligomis susiduria mažų veislių šuniukai, tokie kaip mopsai, Vakarų Škotijos baltieji bei Jorkšyro terjerai, Maltos bišonai, pekinai, čichuachua, grifonai, cvergpinčeriai, šarpėjai, prancūzų buldogai, anglų buldogai, šitsu.

Susirūpinti reikėtų, jeigu jūsų keturkojo draugo akys paraudusios ir stipriai ašaroja ar puliuoja akys. Paraudimas signalizuoja esant problemą, todėl rekomenduojama kreiptis į veterinarą, kuris ir nustatys paraudimo bei ašarojimo priežastis, esant reikalui – paskirs gydymą.

Konjuktyvitas – dažniausiai pasitaikanti akių liga

Konjuktyvitas – vidinės voko pusės gleivinės uždegimas. Jį atpažinsite iš ašarojančių ir paraudusių akių, patinimo ir niežėjimo, dažno mirksėjimo. Pastebėjus bent vieną šių simptomų, būtina kreiptis į veterinarą, kad akių būklė nepablogėtų.

Dažniausiai konjuktyvitą sukelia alergija žiedadulkėms ir pelėsiams. Taip pat jis gali prasidėti kilus bakterinei infekcijai. Bakterinę infekciją išduoda tirštos geltonos ar žalsvos išskyros iš akių.

Konjuktyvitą gali sukelti ir paveldima šunų akių anomalija – distichiazė (kai šuo turi po dvi eiles blakstienų). Ši anomalija labiau būdinga smulkesnių veislių šunims, pvz., spanieliams ir pekinams, tačiau pasitaiko ir kitoms veislėms. Papildomos blakstienos, nuolat liesdamos akie obuolį, jį dirgina. Distichiazė išsprendžiama tik chirurginiu būdu.

Uždegimą gali sukelti ir ragenos pažeidimai, į akį patekus svetimkūniams, pavyzdžiui, aštriam ar dygliuotam žolės stiebeliui, dulkėms su kietosiomis dalelėmis. Taip pat sudirginti voko gleivinę gali ir dažnas augintinio maudymas ir naudojamos priemonės.

Turbūt vienas didžiausių šunims malonumų – iškišti galvą pro važiuojančio automobilio langą – gali baigtis vizitu pas oftalmologą ir konjuktyvito gydymu. Stiprus vėjas į akis gali pripūrsti nešvarumų, svetimkūnių, kurie suerzins akį ir sukels uždegimą. Gaila, tačiau šio malonumo jūsų šuneliui geriau atsisakyti.

Laiku pastebėję simptomus, uždegimą galite išgydyti ir paprastais akių lašais ar net dirbtinėmis ašaromis. Uždelsus prireiks rimtesnio gydymo.

Katarakta – jau ir šunims pagydoma liga

Katarakta – būna dviejų tipų: įgyta ir įgimta. Įgimta katarakta yra genetiškai paveldima liga. Įgytą kataraktą gali sukelti negydytas uždegimas, kilęs dėl traumos, taip pat cukrinis diabetas ar tiesiog senatvė. Kataraktą atpažinsite iš susidrumsčiusio akies lęšio, pasikeitusios akių spalvos iki pieno baltumo ar melsvai pilkos.

Dabar katarakta šuniukams yra gydoma ir išgydoma – lęšiukas gali būti pakeistas. Net ir nekeičiant lęšiuko, o tik išimant pažeistąjį, augintiniui gali būti grąžinama dalis regėjimo.

Glaukoma – klastinga liga, pasiglemžianti regėjimą

Iš pažiūros šunelio akys sveikos, jis jaučiasi gerai. Ir štai paaiškėja, kad jo regėjimą jau glemžiasi glaukoma. Tai klastinga liga, apie save pranešanti netikėtai ir dažnai – per vėlai. Glaukoma – tai šuns akispūdžio padidėjimas.

Padidėjusio šuns akispūdžio iš pradžių nepamatysite. Akys nei parausta, nei ašaroja, nei skauda. Tik ligai progresuojant atsiranda pirmieji simptomai: glaukomos pažeista akis padidėja, gali pakisti jos spalva, gyvūnas tampa apatiškas. Progesuojanti glaukoma keturkojams sukelia įvairias skausmingas akių ligas, ji taip pat viena dažniausių prarasto regėjimo priežasčių.

Laiku pasirodžius veterinarui, glaukomą galima pristabdyti, kartais – ir išgydyti. Tačiau, jeigu ši liga jau pasiglemžė dalį ar visa regėjimą, jo sugrąžinti nepavyks. Geriausia glaukomos prevencinė priemonė – reguliarus šunelio sveikatos tikrinimas ir akispūdžio matavimas.

Išsaugoti sveikas akis padės ir tinkama mityba

Sukelti akių ašarojimą, paraudimą, išskyrų pagausėjimą gali ir netinkama šuns mityba bei alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus. Todėl alergiškiems ar į alergijas linkusiems šuniukams labai svarbu parinkti subalansuotą ir jiems tinkamą maistą.

Kur kas dažniau alergines reakcijas sukelia sausas pašaras nei žalias (BARF/RAW) ar gamintas namuose. Sausame pašare yra kur kas daugiau įvairių priedų, kai kurių – net kenksmingų, galinčių alergizuoti. Todėl į alergijas linkusiems šuniukams rekomenduojama BARF mityba, užtikrinanti, kad augintinis gauna natūralią žalią mėsą be jokių priedų.

Pasirinkus BARF mitybą, suvaldyti maistinę alergiją nesunku. Alergines reakcijas dažniau sukelia jautiena ir vištiena. Todėl šios rūšies mėsos geriau vengti, ją pakeičiant kita, ne mažiau naudinga ir saugia, pvz., „RAFUS MENU“ visaverčiu kalakutienos ėdalu. Kalakutiena laikoma viena sveikiausių mėsų, todėl augintinis kartu su ja gaus daug naudingų medžiagų ir išvengs nemalonių alerginių reakcijų, tarp kurių – ir ašarojančios, daug išskyrų išskiriančios akys. Alergiškiems šunims taip pat tinkamas ir „RAFUS MENU“ visavertis arklienos ėdalas, visavertis triušienos ėdalas ar visavertis fazanienos ėdalas.

Subalansuotu maistu pasižyminti BARF mityba padės sustiprinti ir išsaugoti ir bendrą keturkojo draugo sveikatą. Kaip ir mes stipriname savo organizmą, kad jis būtų atsparus įvairių ligų sukėlėjams, taip ir augintinio organizmą būtina stiprinti, suteikiant jam visas būtinąsias maistines medžiagas. Kai šuniuko organizmas bus sveikas ir stiprus, ir įvairios ligos mažiau puls.

Gydytoja Vaida Misiūnienė konsultuoja veterinarijos klinikoje UAB „Vaidos klinika“.
Adresas: Šeškinės g. 22, Vilnius
Tel.: +37052045525